| Piligrimystë – tapatumo raiðkos kelionës
Prieð Šv. Kalëdas Vilniaus ðv. Kryþiaus Atradimo (Kalvarijø) parapijos namuose Lietuvos piligrimø bendrija pristatë 2009 m. pabaigoje iðleistà socialiniø mokslø daktaro Dariaus Liutiko monografijà „Piligrimystë. Vertybiø ir tapatumo iðraiðkos kelionëse“.
Tai pirmoji mokslinë monografija Lietuvoje tirianti piligrimines keliones, jø sampratà, piligrimystës ir turizmo ryðá. Pasak knygos autoriaus dr. Dariaus Liutiko, piligrimystë arba vertybinë kelionë – tapatumà ir vertybes iðreiðkianti, geografinëje erdvëje atliekama kelionë. Jos metu dël dvasiniø ar vertybiniø motyvø keliaujama á ðventas, gerbtinas ar kitas su asmens vertybëmis ir tapatumu susijusias vietas. Vertybiniø keliautojø puoselëjamos vertybës gali sietis su religija, asmeninio dvasinio kelio paieðka, taip pat ákûnyti nacionalinius, kultûrinius ar kitus kolektyvinius ar individualius idealus. Taigi, knygos autorius, prapleèia piligrimystës sampratà, á jà átraukdamas, ne tik religines keliones, bet ir tautinio tapatumo keliones, pavyzdþiui, keliones á gimtinæ ar tëvynæ ieðkoti savo protëviø ir giminiø, kultûrinio tapatumo keliones, kaip pavyzdþiui, kuomet keliaujama á gerbiamos grupës ar atlikëjo koncertus, taip pat sporto aistruoliø keliones, vykstanèias á kità miestà ar ðalá palaikyti sportininko ar mëgiamos komandos.
Autorius piligrimines keliones atskiria nuo turizmo ir turistiniø kelioniø. Pasak jo, piligrimai ir turistai pirmiausia skiriasi kelionës motyvais, taip pat tikslo vietos, lankomø objektø, praleisto laiko, atliekamø veiksmø ir susiklosèiusiø situacijø vertinimu. Pagal kelionës tikslà ir keliautojø motyvus visas keliones, autorius skirsto á tris dideles grupes: 1) poilsinës ir paþintinës (turistinës kelionës); 2) vertybinës (piligriminës kelionës); 3) poreikio ir instrumentinës (verslo kelionës, kelionës gydymosi tikslais ir kt.).
Lygindamas tradicinæ (religinæ) ir modernià (sekuliarià) piligrimystæ, Darius Liutikas, iðryðkina ðiø kelionës rûðiø panaðumus ir skirtumus. Pagrindiniai religinës piligriminës kelionës motyvai yra religiniai, dvasiniai: tai praðymas Dievo maloniø, sveikatos, padëka Jëzui ar Švè. Mergelei Marijai, dvasinis ieðkojimas ir atsinaujinimas. Pagrindiniai moderniø piligrimø motyvai yra vertybiniai: mylimos komandos palaikymas, artimiausio muzikos stiliaus grupës ar dainininko koncerto klausymas, gyvenimo autoriteto pagerbimas. Ryðkiai skiriasi skirtingø vertybinës kelionës rûðiø piligrimø socialinë demografinë charakteristika. Religinëje piligrimystëje daugiausia moterø, o tarp sporto aistruoliø – dauguma vyrø, kultûriniai piligrimai iðlaiko lyèiø pusiausvyrà. Visiems vertybiniams keliautojams bûdingas siekimas áprasminti tikslo vietà (palikti popieriuje uþraðytas kelionës intencijas, votus, uþdegti þvakæ, parsiveþti suvenyrø, atlikti vienus ar kitus ritualus ir t.t.).
Ádomu, kad toje paèioje piligrimø grupëje keliaujanèiø asmenø motyvai gali bûti visiðkai skirtingi. 700 apklaustø Lietuvos piligrimø atsakymai rodo, kad kelioniø dalyviams bûdingas vienas ið keturiø kelionës sampratos modeliø. Kelionë suprantama kaip: 1) laisvalaikio leidimo bûdas; 2) vertybiø (religiniø ar sekuliariø) iðraiðka, siekis jas patvirtinti; 3) vidiniø pokyèiø galimybë, vidinis atsinaujinimas; 4) instrumentas siekiant kitø tikslø.
Kelionëje praleistas laikas yra ðventas ir nekasdieninis. Keliaudamas piligrimas iðtrûksta ið kasdieninës darbo aplinkos á gyvenimo prasmës horizontus. Pasak knygos pristatyme dalyvavusio profesoriaus habil. dr. Alfonso Motuzo, piligrimines keliones jau pastebime senosiose civilizacijose, kaip pavyzdþiui Egipto, Graikijos, Indijos, taip pat senosiose Afrikos religijose. Piligrimystës reikðmæ rodo ir ðiandieninis jø mastas. Visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimø centro „Vilmorus“ 2008 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojø apklausos rezultatai rodo, kad vien tik á religines piligrimines keliones (áskaitant keliones á atlaidus ir á uþsienio ðaliø ðventoves) kasmet Lietuvoje iðsiruoðia vidutiniðkai apie 300 tûkst. þmoniø arba apie 9 proc. Lietuvos gyventojø. Ádomu, kad beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojø ið vis niekur nekeliauja arba renkasi kitas laisvalaikio leidimo galimybes. Beveik pusë (45 proc.) Lietuvos gyventojø bent kartà per metus iðsiruoðia praleisti laisvalaikio prie eþero ar upës, apie treèdalis gyventojø bent kartà per metus keliauja á kurortines Lietuvos vietoves (35 proc.), turistines (paþintines) keliones Lietuvoje ar uþsienyje (37 proc.), taip pat laisvalaiká leidþia savo ar kaimo turizmo sodyboje (31 proc.) arba tiesiog sode (31 proc.).
Taigi knyga „Piligrimystë. Vertybiø ir tapatumo iðraiðkos kelionëse“ visø pirma skiriama Lietuvos piligrimams, taip pat ávairiø srièiø mokslininkams, tyrinëjantiems keliones (sociologams, istorikams, antropologams, religijotyrininkams, geografams ir kt.), taip pat turizmo politikos kûrëjams ir turizmo industrijos atstovams. Knyga tampa ypaè aktuali siekiant sëkmingai ágyvendinti Jono Pauliaus II piligrimø kelio programà, kurios vienas ið svarbiausiø tikslø – Lietuvos religinës piligrimystës vietose padidinti vietos ir uþsienio piligrimø ir turistø skaièiø. Norint pasiekti ðá tikslà, tiesiog bûtina þinoti religiniø piligrimø kelionës motyvus, jø elgesá ir tapatumo iðraiðkas kelionës metu.
Lietuvos piligrimø bendrijos informacija |